Bloggfęrslur mįnašarins, október 2009

Žaš er talaš um aš viš séum vinnusöm žjóš.

 

 Viš erum oft talin vera vinnusöm žjóš.

Žaš er įgętt en ef viš högum neysluvenjum okkar žannig og launasamningum aš viš stólum į aš framfęrsla sé aš koma śr yfirvinnu, žį erum viš aš skaša okkur sjįlf og okkar nįnustu meš tķmanum.

Ķ Japan hafavinnuveitendur greinilega gengiš of langt en žaš er lķka įbyrgš starfsmanna aš taka įbyrgš į sinni heilsu og lķfi.

Framleišsla er meiri ķ löndum meš styttri vinnuviku en viš höfum vanist.

Nś hefur hśn styst ašeins sem er til bóta ķ lang flestum tilfellum.

Nś hafa ransóknir stutt žaš meš betri lķšan barna ķ samdręttinum.

Foreldrar eru meira meš börnum sķnum.

Jįkvęš žróun.

 

 


mbl.is Vann of mikiš og lést
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sorglegt ef satt reynist.

 

Sorglegt aš lįta hręša sig svona frį skattabreytingum.

Ef žetta er rétt haft eftir Steingrķmi aš nś sé ekki tķmi hinn hugmyndafręšilegur landvinninga žį hvenęr ?

Fyrir mér er žetta bara afsökun fyrir žvķ aš lįta undan žrķstingi gömlu afturhaldsseggjana.

En ég vona aš endurskošun feli ekki ķ sér alger afnįm heldur samrįš umgóšan rekstrargrundvöll išnašar.

Aušlindaskattur į ekki aš vera varanlegur aukinn skattur heldur dreifšari og réttlįtari skattur.

 

Aušlindagjald og framtķšin.
mbl.is Įform um orkuskatt endurskošuš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Is it true ?

You say you really know it.

 You're not afraid to show us what is in your deal.

So tell us bout the rumours.

Is it IMF.

Ekki vera hissa į žvķ sem er aš gerast.

žaš sem IMF er aš gera er žaš vanalega.

Ég tel aš žetta sé sį tķmapunktur sem viš skrifum undir...eša sendum žį strax heim.

Žį er ég aš tala um IMF og  samninganefnd Icesave. Sennilega komumst viš ekki lengra meš fyrirvarana. Žeir eru enn til bóta ķ slęmum samningi.

Ég er ekki aš rugla tveim hlutum saman.

IMF er hér til žess aš gęta hagsmuna kröfuhafa.

Allir sem žekkja prógram IMF gera sér grein fyrir aš žaš er IMF sem ręšur för mešan viš erum ķ žessu prógrammi.

Ķ žessu stutta myndbandi sést einnig vel hversu mikilvęg metan og rafmagnsbylting ķslenska bķlaflotanns er.

 

 


mbl.is Icesave-fyrirvörum breytt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hręšsluįróšur.

  Nś į aš hręša landann.

 

"Daginn eftir birtist hugmyndin um orku- og kolefnisskatta ķ fjįrlagafrumvarpi fjįrmįlarįšherra. Žį įkvįšu eigendur įlversins aš halda aš sér höndunum og hafast ekkert frekar aš."

  Jį einmitt héldu aš sér höndum viš hvaš.

Lįtiš ekki blekkjast af įróšri um erlent fjįrmagn og yndisleika žess.

Į mešan žeir mala gull koma žeir einfaldlega aš samningaboršinu.

Rétt į mešan tölurnar koma fram hinkra žeir. Ekkert vesen....žetta veršur aš gerast.

Aušlindaskattar eša aršleiga eru miklu stęrra réttlętismįl en žaš aš viš óttumst višbrögš Rio Tinto.

Allir saman nś. Breytum Ķslandi saman žaš veršur gaman.

  


mbl.is Rio Tinto Alcan hęttir viš ķ S-Afrķku
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fyrirmyndar afstaša.

  

      Smile  Ekkert kjaftęši.


mbl.is Vķnveitingar og ķžróttastarf fari ekki saman
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žetta sjįlfstęšisliš er svo skrķtiš.

 

Skattalagiš.

Žetta sjįlfstęšisliš er svo skrķtiš.

Žaš er alltaf į móti skatt.

žaš er alveg sama hvaš žś skattar, žaš er alltaf į móti skatt.

 

Žaš mį ekki skatta rķka menn og ekki skatta fjįrmagn meira ķ senn.

žaš mį ekki fréttast aš skatta eigi aušlind

žvķ žį jarmar Geršur eins og sau-auškind.

 

Žetta sjįlfstęšisliš er svo skrķtiš.

Žaš er alltaf į móti skatt.

žaš er alveg sama hvaš žś skattar, žaš er alltaf į móti skatt.

 

Žaš mį ekki leggja skatt į sętt og ekki skatta stóru N1s ętt.

žaš mį ekki tolla og en žau verša aš spila skolla.

Žau eru börn sem sem stökkva ķ alla polla.

 

Žetta sjįlfstęšisliš er svo skrķtiš.

Žaš er alltaf į móti skatt.

žaš er alveg sama hvaš žś skattar, žaš er alltaf į móti skatt.

 

Žaš mį ekki leggja skatt į land og ekki leggja gjald į skeljasand.

Žaš mį ekki skatt žaš sem į aš skatta og ekki skatta kalla meš stóra hatta.

 

Žetta sjįlfstęšisliš er svo skrķtiš.

Žaš er alltaf į móti skatt.

Žaš er alveg sama hvaš žś skattar, žaš er alltaf į móti skatt.

 

Aušlindarenta kemur hęgt og rólega ķ stašin fyrir tekjuskatt.

 

Aušlindaskattur er mjög góš leiš til žess aš leggja skatta į žaš sem allir į Ķslandi eiga.

Skattur į aušlindir eša žaš sem er tekiš śt śr hagkerfinu er žaš sem į aš skatta. 

Svo žegar betur įrar ętti tekjuskattsprósenta aš lękka og aušlindaskattar aš verša vķštękari.

Hér er śtskżring į žvķ sem mįliš raunverulega snżst um.

Hér er įstęšan fyrir žvķ hversvegna aušvaldiš spriklar.

Skošiš žetta myndband og skošiš hvaš um er aš ręša.

 

Nżtt skattkerfi.


 

 

 

 


mbl.is Kipptu aš sér höndum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš er ekki gott.

 

Kortavelta žarf aš minka enn meira. Af hverju eru vextir af kredidkorti lęgri en af yfirdrętti ?

Kredid notkun žarf aš minka enn meira. 

Debitnotkun žarf aš vera raunveruleg debit notkun žar sem einungis er hęgt aš taka śt žaš sem er til.

Tęknin er til stašar en bankar gręddu forgmśgur į aš geta lįtiš kśnnana fara yfir og sekta žį meš ólölegum upphęšum.

Svona óafsakanlegir višskiptahęttir fęlir fólk frį notkun korta. 

Višskiptabanakar gera sér ekki grein fyrir tilgangi sķnum.

 


mbl.is Hęgir į samdrętti ķ kortaveltu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sama lausn fyrir alla.

Snśa gengisbundnum lįnum yfir ķ krónur frį lįntökudegi og hįmarka veršbótažįtt verštryggingar viš 4%

Tekiš verši smeiginlega į žessum vanda eins og samfélög gera. 

Meš žvķ aš taka ekki sameiginlega į žessum vanda og žvęla hlutina meš žvķ aš tala aš um kostnaš sem fęrist į skattborgarana eru menn aš missa af tękifęri til aš nį sįtt um mikilvęgasta mannréttindamįl sķšari tķma į Ķslandi.

Gerir fólk sér grein fyrir žeirri fyrirmynd sem vķš mundum setja, sem kröftug lżšręšisžjóš, meš žvķ aš taka kerfislęgt į žessum vanda.

Sorgleg afstaša ASĶ ....Lķfeyrissjóširnir.. halda žessu landi ķ gķslingu.

Žaš sem hefur įtt sér staš er óréttmęt aušgun žeirra sem įttu verštryggš skuldabréf.

Verštryggš hśsnęšisskuldabréf munu heyra sögunni til. Frį og meš jan 2010 mun ekki verša greidd verštrygging af neinum hśsnęšislįnum nema menn vilji.

Sżnt veršur frammį į žessu įri aš verštrygging er žjóšhagslega óhagkvęm og skašleg krónunni.

Tekinn veršur af allur vafi um aš verštrygging į ekki rétt į sér ķ žessu hagkerfi, sama hvaš jólasveinar fjįrmagnsafla segja.

Žvert į žaš sem Samfylking hefur haldiš fram er verštrygging ekki hįš krónunni heldur er verštryggingin stöšugt aš draga veršmęti śr krónunni. Įvöxtun sem er oft ekkki samfélagsleg eign fyrir. 

Sökum sjįlfmišunnar og skammsżni hafa hagsmunaašilar haldiš ķ ótta sķnum aš besta leišin til aš tryggja fjįrmagn sé meš verštryggingu.  Algerlaega śti aš aka.

Um fįrįnleika verštryggingar.


mbl.is Hörmuleg staša Hśnvetninga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Af hvaša lįnum er veriš aš greiša žessi vaxtagjöld ?

 

Žaš vęri įgętt aš fį upplżsingar um žaš.

Ef žaš er einhver sem hefur žęr upplżsingar.


mbl.is Segir vaxtagjöldin blóšpeninga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Um fįrįnleika verštryggingar.

Tillögur hitta ekki ķ mark.

Žaš er ótrślegt aš žaš hafi lišiš svo mörg įr į Ķslandi žar sem verštryggingu er višhaldiš ķ žvķ formi sem hśn er ķ dag. Saga verštryggingar er sorgarsaga žar sem alžingismenn viršast hafa fariš į staš meš lagasetningu sem var ekki fullhugsuš og svo afskręmt hana.

Enn žann dag ķ dag eru samt til hagfręšingar og stjórnmįlamenn sem verja verštrygginguna meš kjafti og klóm og snśa śt śr žegar vertrygging er rędd. Skrif žessi eru tilraun til aš opna augu žeirra sem vilja skilja og sjį fįrįnleika žess aš višhalda verštryggingu. Viš veršum aš taka af skariš og gera žaš sem veršur aš gera svo žroski fjįrmįlalķfs į Ķslandi verši til blessunar en ekki bölvunar.

Gušbjörn Jónsson segir ķ skrifum sķnum um žessi mįlefni.

"Allan įttunda įratuginn var vaxandi óįnęgja meš žaš aš sparifé landsmanna vęri aš brenna upp ķ bönkunum, eins og žaš var kallaš, žar sem žeir er tękju lįn til nokkurra įra, greiddu ekki nema hluta veršmętisins til baka. Veršbólgan hękkaš kaup og veršlag verulega į sama tķma og höfušstóll lįnsins hękkaši einungis um innlįnsvextina, sem žį voru mun lęgri en veršbólgan.

Žessi óįnęgja var skiljanleg, en lausna į žvķ vandamįli var ekki leitaš ķ hinum raunverulega vanda, sem olli žessu misvęgi, sem var efnahagsleg óstjórn stjórnmįlamanna. Lausna var leitaš meš žvķ aš bśa til formślu sem fjölgaši krónunum sem greiddar vęru til baka, svo sparifjįreigandinn vęri aš fį til baka “raunvirši”, eins og žaš hefur veriš kallaš."

Verštrygging į innistęšum og śtlįnum er ekki sami hluturinn. En er jafn skašleg hagkerfinu.

Aš hafa verštryggingu tengda veršhękkunum er algerlega smįnarleg hagfręši. Žetta er til svo mikillar hįborinnar skammar fyrir hagfręšistéttina į Ķslandi aš ég skil ekki hvernig hśn getur boriš höfušiš hįtt. En žį hagfręšinga sem enn hafa einhverja sómatilfinningu kalla ég nś fram. Takiš ykkur saman ķ andlitinu.

Žegar Ólafslög voru skrifuš įttu žau aš verja innistęšur fyrir veršbólgubruna og virtust alžingismenn į žeim tķma ekki skilja hvaš žaš vęri sem styrkti gjaldmišil okkar, veikti hann eša žynnti. Žetta viršist vera žannig enn žann dag ķ dag. Sumir alžingismenn viršast falla ķ žį gryfju aš kenna gjaldmišil okkar um gengissveiflur, slęm śtlįn, litla veršmętasköpun, višskiptahalla, fjįrlagahalla og žar fram eftir götunum.

Ólafslög og bandormur.

"Meš VII. kafla svonefndra Ólafslaga nr. 13/1979, um stjórn efnahagsmįla, var gerš tilraun til aš bśa til veršbreytingarumhverfi fyrir ķslenska krónu ķ višskiptum milli ašila innan samfélagsins. Tilraun žessi, sem hefst į 34. gr. framangreindra laga, var greinilega ekki unnin śt frį mótušum og śtfęršum hugmyndum um virkni žeirra į žjóšfélagiš, kęmu žęr til framkvęmda. Žess vegna eru upphafsorš žessarar lagasetningar eftirfarandi:

“Stefna skal aš žvķ aš verštryggja sparifé landsmanna og almannasjóša.”

Gušbjörn Jónsson segir ķ skrifum sķnum.

"Žegar lög žessi voru ķ undirbśningi, var stjórnmįlamönnum ķtrekaš bent į aš hiš raunverulega veršgildi gjaldmišils fęlist ķ veršmętasköpun og žeim tekjum sem veršmętasköpunin skilaši inn ķ žjóšarbśiš. Verštrygging gjaldmišils okkar gęti žvķ helst grundvallast af samsöfnušum sjóši gjaldeyristekna okkar.

Bent var į aš veršgildi gjaldmišils okkar gęti aldrei falist ķ innlendum eša erlendum veršhękkunum vöru eša žjónustu, žvķ ķ slķku vęri engin žjóšhagsleg eign. Tilgangur laganna virtist eiga aš vera, aš leggja grunn aš hugsanlegri verštryggingu eignar. Framkvęmdin varš hins vegar sś, aš tryggja kaupgetu žeirra sem ęttu peninga til śtlįna; kaupgetu žeirra umfram kaupgetu annarra žegna žjóšfélagsins. Meš žvķ aš binda vęntanlega verštryggingu viš vķsitölur śtgjaldažįtta yrši grundvöllur verštryggingar fyrst og fremst aš tryggja kaupgetu žeirra sem ęttu peninga, umfram kaupgetu annarra."

Fįrįnleiki verštryggingar.

Verštrygging er algerlega fįrįnleg. Og sérstaklega er hśn fįrįnleg ķ hlutverki veršbóta vegna veršbólgu sem fer upp fyrir 5%, žar sem hįtt veršbólgustig myndast vegna óhóflegs peningamagns ķ umferš. Žvķ er stjórnaš af bönkum, Sešlabanka og rķkisstjórn.

Aš lįta skuldara bera žessa įbyrgš er hreinn žjófnašur, svik, fjįrmįlakśgun, óréttlęti, mannréttindabrot, sišleysi, auk žess aš vera brotalöm bankakerfisins, fjįrmįlalķfsins og hagkerfisins. Hversu lengi į žessi leikur aš ganga? Hver hagnast į žvķ aš hagkerfi okkar og fjįrmįlakerfi sé eins og vanžroskaš barn sem slķtur aldrei barnsskónum. Og ręšst į žau veršmęti sem eru žegar til stašar ķ hagkerfinu ķ staš žess aš bśa til nż.

Hagfręšilegar śtskżringar į veršbólgu.

Fyrir žį sem vilja skilja į einfaldan hįtt skilja hversvegna veršlag hękkar, žį skulum viš kynna okkur lögmįliš um framboš og eftirspurn og hvaš hagfręšingar almennt hafa komiš sér saman um aš sé hin raunverulega įstęša fyrir veršbólgu.

Žaš er almennt višurkennt aš langvarandi veršbólga upp fyrir 5% stafi af of miklu peningamagi ķ umferš mišaš viš vermętasköpun ķ hagkerfinu. Žetta er ekki umdeilt atriši. Of mikiš framboš af peningum eykur eftirspurn eftir vörum og žjónustu, og verš hękka fyrir vikiš. Žannig veršur verbólga til. Hvernig ķ ósköpunum telja menn aš žaš sé rökrétt aš skuldarar beri auknar byrgšar vegna hękkandi veršlags sem orsakast af of miklu magni peninga ķ umferš umfram veršmętasköpun ķ hagkerfinu? Eiga skuldsettir einstaklingar aš bera kostnaš af lélegri hagstjórn og óvandašri śtlįnastefnu bankanna?

Hversu oft hefur žing komiš saman eftir aš verštryggingin var lögfest?

Hversu oft hafa kjörnir fulltrśar žjóšarinnar višhaldiš žessum ólögum? Ég spyr. Hve mörg įr žarf til? Hvar er viljinn. Hvar er viljinn til žess aš standa meš fólkinu ķ landinu? Hvar er viljinn til žess aš bęta hagkerfiš? Hvar er framtķšarsżnin? Og hvar er viljinn til žess aš berjast fyrir krónuna?

Fyrir žį hagfręšinga sem villa almenningi sżn ķ daglegu störfum sķnum vil ég segja žetta: Hvar er samviska ykkar og hvernig getiš žiš sofiš um nętur? Hvaš kostar įlit ykkar … 30 silfurpeninga? Hversu lengi hafiš žiš sogiš spena žjóšarinnar įn nokkur gagns? Hvar er viska ykkar?

Ég vona žó aš hremmingar žęr sem Ķslenskt hagkerfi hefur gengiš ķ gegnum veki okkur aftur til mešvitundar um hvaš raunverulega heldur uppi veršgildi krónunnar. Annar gjaldmišill mun ekki auka veršmętasköpun hagkerfisins—heldur atvinnuuppbygging, veršmętasköpun, hugvit og nżsköpun. Skynsöm nżting aušlinda og fiskimiša.

Margt mętti betur fara, en aršur af fiskimišum žjóšarinnar gęti styrkt krónuna frekar ef meiri fiskur yrši unninn į Ķslandi. Töluvert af óverkušum afla er flogiš śr landi. Orka er oft seld meš allt of miklum afslętti. Žaš eru žessi žęttir sem hafa įhrif. Aš kalla į annan gjaldmišil er barnalegt og hjįkįtlegt og lżsir augljóslegu žekkingarleysi į grundvallarkenningum hagfręšinnar. Eša bara einfaldri sjįlfmišun: “Ég vil ekki taka įbyrgš į hagstjórninni (krónunni) minni, hśn er ónżt.”

Nóbelsveršlaunahafar.

Nś hafa komiš hingaš til lands į undanförnum misserum rómašir hagfręšingar sem furša sig į verštryggingu og telja krónuna vera įkjósanlegan gjaldmišil fyrir okkur. Nś er bara aš hlusta vel og meš aušmżkt. Draumar um aušveldari leiš meš öšrum gjaldmišli eru barnalegir ķ žeim skilningi aš ef viš veljum annan gjaldmišil erum viš endanlega aš gefast upp į sjįlfum okkur og segja okkur śr sambandi viš okkur sjįlf , hagkerfi okkar, vermętasköpun og atvinnuuppbyggingu.

Gušbjörn Jónsson segir ķ grein sinni um verštryggingu.

"Samkvęmt 3. gr. laga nr. 22/1968, um gjaldmišil Ķslands, er krónan “lögeyrir”, sem žżšir aš enginn, utan Alžingis, į aš geta fengiš heimildir til breytinga į veršgildi hennar, gagnvart sjįlfri sér, ķ višskiptum milli ašila innan samfélagsins. Og veršgildi hennar veršur aš vera žaš sama til allra sem nota hana.

Rżrni raungildi žess fjįr (lögeyris) sem geymdur er į bestu vaxtakjörum hjį innlįnsstofnun, stafar žaš lķklegast af slęmri frammistöšu rķkisstjórnar og Alžingis, viš stjórnun efnahagsmįla. Bęši žvķ aš gjaldeyrisnotkun haldist innan žolmarka gjaldeyristekna, sem og žvķ aš regluverk atvinnu- og višskiptalķfs sé meš žeim hętti aš ešlilegt jafnvęgi rķki ķ hringrįs fjįrmagns um samfélagiš.

Mikill vafi leikur į aš rķkisstjórn eša Alžingi sé ķ raun heimilt, meš vķsan til sjįlfsįbyrgšar žeirra į afleišingum gjörša žeirra—eša sinnuleysis—aš įkveša meš lögum hvort tiltekinn žjóšfélagshópur skuli greiša kostnašinn af vankunnįttu žeirra. Eša hvort žessir ašilar séu yfirleitt hęfir til žess aš sinna sómasamlega žeim verkum sem žeir bušu sig fram til aš sinna, og voru kjörnir til aš sinna.

Mér vitanlega hefur ekkert žjóšfélag, utan okkar, ķ sišušum hluta heimsins, og žvķ sķšur žess heimshluta sem viš viljum helst telja okkur til, gengiš svo langt aš lįta višskiptalķfiš bera įbyrgš į veršgildi gjaldmišils sķns ķ innanlandsvišskiptum. Eša lįtiš lįnsfjįrnotendur, einstaklinga, atvinnu- og višskiptalķf, bera kostnašinn af ódugnaši og žekkingarleysi stjórnvalda viš stjórnun efnahagsmįla."

Hver er žį lausnin į vanda okkar.

  • Afnįm verštryggingar. Og lękkun vaxta sem leišir til veršmętasköpunar ķ hagkerfinu. Žį lękka skuldir og veršgildi krónunnar styrkist.
  • Lįnakerfi Ķslendinga žarf ekki og į ekki aš vera eins og žaš er ķ dag. Viš skulum breyta žessu.
  • Fjöldi einstaklinga gerir sér grein fyrir žvķ sem raunverulega žarf aš gerast į Ķslandi. Nś er bara aš hrinda žvķ ķ verk.

Vilhjįlmur Įrnason


mbl.is Gott til skamms tķma
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband